сексуальная педагогика

seksualinė pedagogika statusas T sritis švietimas apibrėžtis Taikomosios pedagogikos, tiriančios skirtingų lyčių ugdytinių bendravimą ir jų sveiką integravimą socialiniame gyvenime, šaka. Jos problematiką sudaro: 1) lytinis vystymasis ir jo reikšmė mokymuisi ir saviauklai; 2) akceleracija ir jos reikšmė ugdymui; 3) berniukų ir mergaičių tarpusavio santykiai ir jų dorinimas; 4) moksleivių (studentų) santuokos; 5) lytinis švietimas; 6) skirtingų lyčių asmenų bendravimo etika; 7) rengimas šeimos gyvenimui. Šias problemas taip pat nagrinėja: 1) amžiaus tarpsnių pedagogika; 2) seksualinė didaktika; 3) lytinio auklėjimo teorija. Seksualinė pedagogika susiformavo XX a., kai medicina, sociologija, etika iškėlė daug sudėtingų šeiminio ir mokyklinio ugdymo problemų. Vyskupas K. Paltarokas parašė specialų veikalą „Seksualinis jaunuomenės švietimas“ (1926). Trečiajame XX a. dešimtmetyje Lietuvos mokyklose buvo įvesta: 1) lytinis švietimas dėstant biologiją, žmogaus higieną 2) specialus lytinio švietimo kursas aukštesniosiose klasėse; 3) klasės vadovo darbo sistemoje – moksleivių rengimo šeimos gyvenimui klausimai; 4) mokymo dalykas – šeimos etika ir psichologija. kilmė lot. sexsualis – lytinis atitikmenys: angl. sex-education vok. Sexualpädagogik rus. сексуальная педагогика